- dvasiškas
- dvãsiškas, dvãsiška bdv. Dvãsiškos li̇̀gos.
.
.
dvasiškas — dvãsiškas, a adj. (1); SD47, R, H 1. skirtas vidiniam, psichiniam žmogaus pasauliui, jausmams, protui: Jo dvasiški pamokymai (tokie, kokiais žmogaus dvasią stiprinam, auklėjam) J.Jabl. Dvãsiškos gėrybės K. Mylėkitavs judu ne tiktai prigimta ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvasiška — dvãsiškas, dvãsiška bdv. Dvãsiškos li̇̀gos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkurtimas — apkurtìmas sm. (2) K → 1 apkursti 1: Svogūnų sultys gerai gydo apkurtimą persišaldžius rš. | prk.: Ale bėda, dideliai dejuotina, tas dvasiškas apkurtimas, nekalbėjimas ir aklystė MšK. kurtimas; apkurtimas; užkurtimas … Dictionary of the Lithuanian Language
duchaunas — ×duchaunas, a (l. duchowny, brus. дyxoўны) adj. dvasiškas: Tavo malonės per tą duchaunąjį atgimimą geidž Mž101. duchaunai adv.: Gelbėti nuog viso pikto kūniškai ir duchaunai Mž138 … Dictionary of the Lithuanian Language
dvasingas — dvasìngas, a adj. (1) [K(B)], J, dvãsingas (1); SD127, SD47, N 1. kuris turi daug psichinių jėgų; išmintingas: Dvasingas žmogus rš. Mes matome ryškią ir dvasingą Lietuvos praeitį rš. 2. turintis gyvybę, dvasią: Vėžys yra dvãsingas (gyvas)… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvasiškumas — dvasiškùmas sm. (2) FT, dvãsiškumas (1) K; I → dvasiškas 3: Jis atmetė Dievo buvimą ir sielos dvasiškumą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dūšiškas — ×dū̃šiškas, a adj. (1) dvasiškas: Išganymas dūšiškas brš. Reikaluose taip dūšiškuose, kaip ir kūniškuose brš … Dictionary of the Lithuanian Language
kenkus — kenkus, i adj. kenksmingas: Dvasiškas ir doriškas išaugimas ar tai visai menkas, ar ir tas pats kenkus kaip vaikams, taip tėvams A1884,32 … Dictionary of the Lithuanian Language
maistas — maĩstas sm. ppr. sing. (4) Pln, Btg, (2) RŽ; R369, K tai, kuo minta gyvos būtybės, penas: Čia mano visas maĩstas, kuriuomi aš misiu J. Maistų (produktų) atvežė Gs. Prasti maistaĩ, gėrė, sveikatos neturia – ilgai nebegyvens Skr. Svarbiausios… … Dictionary of the Lithuanian Language
neturtis — 1 neturtìs sf. (3b) žr. neturtas: 1. Tuo metu jūsų apstas tepagelb jų nẽturtį, idant vėl jų apstas (išmanyk dvasiškas) papildytų jūsų neturtį DP308. 2. Drin neturtiẽs vyno ant tūlų vietų DP140. Bet sakant apie išmitimą, duonos jam trūko, o ta… … Dictionary of the Lithuanian Language